Apsauga nuo saulės: viskas, ką reikia žinoti

Vos prasidėjus pavasariui, vis daugiau laiko praleidžiame lauke – džiaugiamės šylančiais orais, bundančia gamta, gaudome ir mėgaujamės saulės šiluma.

SAULĖS POVEIKIS

Saulė mums – gyvybiškai svarbi, nedidelis jos spindulių kiekis pakelia nuotaiką, stiprina organizmą, suteikia energijos ir padeda organizmui sintetinti vitaminą D, kurio reikia kalciui įsisavinti. Be to, ji skatina išsiskirti melatoniną – geros savijautos hormoną!

Tačiau per didelis saulės skleidžiamų ultravioletinių (UV) spindulių kiekis –  žaloja. Poveikis gali būti įvairus: nuo odos nudegimų, akių tinklainės pažeidimų,  iki priešlaikinio bei pagreitinto odos senėjimo (pigmentinės dėmės, kuperozė, raukšlelės),  ar melanomos, odos vėžio. Saulės poveikis yra pagrindinis odos vėžį sukeliantis veiksnys!

Ultravioletiniai spinduliai skirstomi į:

UVB – jų kiekis priklauso nuo metų laiko, vietovės, paros meto. Intensyviausi – vasaros metu, vidudienį (11-16val). Nuo jų oda įdega, nudega – tai požymis, įspėjantis, kad oda gauna per daug UVB spindulių. Prasiskverbia į epidermį, skatina priešlaikinį senėjimą (pigmentinių dėmelių, raukšlių atsiradimą). UVB spinduliai ilgainiui sukelia vėžį.

UVC –  patys kenksmingiausi, tačiau nuo jų mus saugo ozono sluoksnis. Mus pasiekia UVB ir UVA spinduliai.

UVA – ilgiausi spinduliai, prasiskverbiantys giliaisiai,  į dermą. Aktyvūs ištisus metus. Jie prasiskverbia net per debesis ar stiklą. Sukelia odos senėjimą, formuoja laisvuosius radikalus. Tai – pavojingiausi spinduliai, sukeliantys DNR pažaidas ląstelėse, didina melanomos (odos vėžio) atsiradimo tikimybę.

KAIP APSISAUGOTI NUO KENKSMINGŲ SAULĖS SPINDULIŲ?

Saugiausia – vengti būti tiesioginėje saulėje, kai spinduliuotė būna pati intensyviausia (11-16val vasaros metu). Riboti buvimo saulėje laiką, net ir naudojant apsauginius kremus.

Taip pat nepamiršti dėvėti skrybėles, apsaugančius akinius, ilgus, šviesius drabužius, daugiau būti šešėlyje, gerti daug vandens.

Naudoti apsauginius kremus.

Koks kremas geriausiai apsaugo nuo saulės? Toks, kuriuo sąžiningai tepsite odą.

CHEMINIAI FILTRAI,  AR MINERALINIAI?

UV spindulių filtrai būna cheminiai, arba natūralūs (mineraliniai).

Cheminiai filtrai įsiskverbia į viršutinį odos sluoksnį, ten sugeria saulės spindulius ir mūsų odoje vykstančių cheminių reakcijų metu juos nukenksmina. 
Kai kurie cheminiai filtrai sukelia šalutinius poveikius tokius kaip odos niežėjimas, perštėjimas, išbėrimas, fototoksines, fotoalergines reakcijas, todėl nerekomenduojami jautriai odai, taip pat riebiai, probleminei – gali kimšti poras.
Jie generuoja laisvuosius radikalus, kurie neigimai veikia kolageno, elastino, DNR funkcijas. Cheminiai UV filtrai patenka į kraujotaką, tad jų naudojimas padidina genotoksiškumą, neigiamai veikia endokrininę sistemą, kaupiasi riebaliniame sluoksnyje ir sunkiai pasišalina iš organizmo. 
Cheminiai filtrai taip pat žalingi vandens gyventojams, balina rifus, kaupiasi. Kai kurie jų yra uždrausti tam tikrose šalyse (pvz. oxybenzone ir octinoxate uždrausti Havajuose).
Cheminiai filtrai daugiausiai sulaiko UVB spindulius, tačiau UVA gali ir nesulaikyti! Todėl nesusiklaidinkite aklai SPF skaičiumi, apie tai – skaityti toliau.

Mineraliniai filtrai pasilieka tik ant odos paviršiaus ir čia sudaro apsauginį sluoksnį nuo UV spinduliuotės. Šiai grupei priskiriami ir plačiausiai naudojami junginiai: titano dioksidas (TiO2) ir cinko oksidas (ZnO). Jie nesukelia alergijų, neįsiskverbia į epidermį, tik odos paviršiuje sudaro apsauginį sluoksnį, apsaugo vienodai nuo UVB ir UVA, yra fotostabilūs. Tinka naudoti net turintiems jautrią odą, vaikams ir naujagimiams.

KĄ REIŠKIA SPF SKAIČIAI?

Daugelis galvoja, kad kuo didesnis SPF skaičius, tuo saugesni būsite saulėje. Ar tiesa?

SPF skaičius mus informuoja tik apie tai, kiek priemonė gali apsaugoti nuo UVB spindulių (atkreipkite dėmesį, kad SPF skaičius nieko nesako apie apsaugą nuo UVA spindulių!), kiek ilgiau galėtume būti saulėje, kol mūsų oda nepradės rodyti nudegimo požymių, nepradės rausti. Pavyzdžiui,  jei manoma, kad šviesi oda saulėje pabuvus nudegs po 10min, tai SPF15  reiškia, kad tokia oda pradės rausti po 150min.

SPF 10 – sulaiko 90% UVB spindulių.

SPF 20 – sulaiko 95% UVB spindulių.

SPF 30 – sulaiko 97% UVB spindulių.

SPF 50 – sulaiko daugiau nei 98% UVB spindulių.

Tačiau į SPF skaičius vertėtų žvelgti atsargiai, kadangi tai tik indikacijos –  vienavertus, jie nieko nesako apie UVA apsaugą, kitavertus – jie apskaičiuojami bandymų metu tepant odą tikrai dosniai, ko daugelis žmonių kasdien paprastai nedaro, o užsitepus nepakankamą priemonės kiekį žadamos apsaugos priemonė nesuteiks!

BET KOKĮ APSAUGINĮ KREMĄ REIKIA TEPTIS PAKARTOTINAI NE REČIAU, NEI KAS 2 VALANDAS. Nepriklausomai nuo nurodyto spf. Kadangi žmogus juda, kremai susigeria, nusitrina ir kt. O jei dar ir maudosi, trinasi ranšluosčiu – tai  reaplikuoti reiktų ir dažniau.

Norint saugoti odą nuo UVA ir UVB spindulių, geriausia ieškoti produktų, turinčių PLATAUS SPEKTRO apsaugą. Tokią suteikia mineraliniai filtrai.

Ar SPF50 – geriau, nei SPF30?

SPF50 blokuoja 98% UVB spindulių, SPF30 blokuoja 97%.
Daugelis ekspertų visame pasaulyje sako, kad plataus spektro, mineralinis SPF30  yra visapusiškai optimali ir pakankama apsauga odai, reaplikuojant kas dvi valandas.

Pirmieji mineraliniai kremai būdavo labai tiršti, riebūs, balti, ir kuo aukštesnis SPF- tuo sunkiau tepdavosi, palikdamas storą baltą pėdsaką.  Tačiau tai buvo taip senai! Dabartinės mineralinės priemonės senąsias lenkia šviesmečiais – yra itin patogios naudoti, malonios konsistencijos  lengvai tepamos, nepaliekančios riebumo, baltumo, lipnumo.
Įsitikinkite tuo patys – mūsų asortimente rasite geriausių natūralių, mineralinių apsauginių kremų nuo saulės asortimentą, visai šeimai!